Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas juokauja, kad uostamiestyje pandemijos situacija daug geresnė nei kitur Lietuvoje, nes prie jūros gaivesni ir stipresni vėjai galbūt nupučia koronavirusą.

Surimtėjęs miesto vadovas prisipažino manantis, kad klaipėdiečiai elgiasi daug atsakingiau negu kitų šalies didmiesčių gyventojai. Vaizdų kaip kituose miestuose, kur, atleidus suvaržymus, miestiečiai masiškai plūsta į gatves, barus ir kavines, glėbesčiuojasi ir tarsi nutrūksta nuo grandinės, uostamiestyje neišvysime.

Iš trijų Lietuvos didmiesčių Klaipėdoje 100 tūkst. gyventojų tenka mažiausiai naujų COVID-19 atvejų. Koronavirusine infekcija Klaipėdoje užsikrečia 5 kartus mažiau žmonių negu Vilniuje.

Statistikos departamento duomenimis, gegužės 5 d. Klaipėdoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Klaipėdoje teko 217, Kaune – 644, Vilniuje – 1078 naujų COVID-19 atvejų.

Per pirmą karantiną pasimokę klaipėdiečiai elgiasi daug atsakingiau

Klaipėdos mero nuomone, geresnę koronaviruso statistiką, mažesnį užimtumą uostamiesčio ligoninėse daugiausia lemia žmonių sąmoningumas.

„Viskas prasideda nuo žmonių, nuo jų atsakomybės, nustatytų saugumo reikalavimų laikymosi. Jie visoje Lietuvoje galioja vienodai. Bet tokių vaizdų kaip kituose didmiesčiuose, kuriuos matau portaluose, dienraščiuose, televizijos ekranuose, pas mus neišvysite. Tenka tik stebėtis, kai kituose didmiesčiuose žmonės glėbesčiuojasi prie stalų gatvėse. Klaipėdoje gal šiek tiek vėsiau, didesni vėjai. Bet turbūt esminis dalykas, kad yra bendro reikalo suvokimas. Kitą paaiškinimą rasti būtų sudėtinga“, – Alfa.lt sakė V. Grubliauskas.

Kita vertus, jis prisiminė, kad per pirmąją koronaviruso bangą Klaipėda buvo „priešakinėse fronto linijose“. „Čia buvo turbūt karščiausia situacija ir naujų atvejų daugiausia. Tai turbūt reikėtų sakyti, kad tos skaudžios ir labai pamokančios pamokos yra išmoktos“, – svarstė V. Grubliauskas.

Klaipėdos vadovas nesiryžo vertinti, kodėl Vilnius šiuo metu yra patekęs į juodąją zoną ir naujų atvejų skaičius sostinėje ne mažėja, o auga. „Tikrai nesu ekspertas ir negalėčiau tiksliai nustatyti diagnozę, kodėl taip yra. Bet, atvirai pasakius, kai tik kažkas kažkur atleidžiama, kažkokiai veiklai uždegama žalia šviesa, toks įspūdis, kad sostinėje visi tarsi nutrūksta nuo grandinės, visi puola masiškai į gatves, į barus, į kavines. Toks įspūdis, kad žmonės viską pamiršo ir įsivaizduoja, kad jokio pavojaus nebėra. Turbūt tie vaizdai, kuriuos mato visa Lietuva, yra ta priežastis, kodėl virusas kitur nesitraukia“, – svarstė V. Grubliauskas.

Klaipėdoje, politiko nuomone, žmonės suvokia, kad pandemija toli gražu neatslūgo, priešingai – dar labiau kyla. Todėl spalva koronaviruso žemėlapyje esą labai priklauso nuo to, kaip miestiečiai laikosi saugumo reikalavimų.

Skiepija tiek, kiek gauna vakcinų, ant aktyvesnio Vilniaus nepyksta

Nors pandemijos situacija uostamiestyje yra geriausia, iš trijų didmiesčių Klaipėdoje šiuo metu yra paskiepyta mažiausia gyventojų dalis. Pirma doze gegužės 5 d. buvo paskiepyta 20,91 proc. klaipėdiečių, t. y. 31 172 gyventojų.

Palyginimas: Vilniuje buvo 26,52 proc. bent vieną skiepo dozę gavusių gyventojų, iš viso 151 081. Kaune paskiepytų gyventojų buvo 29,07 proc., iš viso 85 249 gyventojai.

V. Grubliauskas nemano, kad Klaipėdoje vakcinacijos procesas vėluoja ar yra lėtesnis – tiesiog miestas gauna mažiau vakcinų. „Reikėtų žiūrėti, kiek Klaipėdą pasiekusių vakcinų guli nenaudojamos sandėliuose. Jeigu guli tūkstančiais ar dvidešimtimis tūkstančių nenaudojamų, tada sutikčiau, kad negerai. Bet per tris ar penkias dienas sunaudojame visas vakcinas, kurias gauname. Turbūt reikėtų vertinti, koks yra aprūpinimas vakcinomis. Porą dienų Klaipėdos vakcinavimo centrai neveikė, nes nebuvo laisvų vakcinų. Tikiuosi, kad kitos savaitės pabaigoje Klaipėdoje pradės veikti naujas vakcinavimo centras. Tai bus didžiausias pagrindinis centras ir jame koncentruosis masinė vakcinacija. O tai dar neprasidėjęs procesas“, – pastebėjo meras.

V. Grubliauskas pripažino, kad vienais atvejais klaipėdiečių santūrumas padeda suvaldyti koronaviruso plitimą, kitais atvejais tas pats šiaurietiškas santūrumas lemia pasyvesnį skiepijimąsi.

„Žmonės turi patikėti, kad skiepai yra galimybė ir patikimas kelias suvaldyti pandemiją“, – sakė meras.

Antivakserių judėjimas Klaipėdoje nėra kažkuo išskirtinis, prieš skiepus nusiteikusių žmonių čia yra kaip ir visur. „Matau tam tikrus judėjimus ir suaktyvėjimus socialinėje erdvėje ir kitur. Geriausiai jie pasimato, kai paskelbiamas eilinis kvietimas skiepytis ar savanoriauti. Tada išlenda iš pakampių įvairiais vardais ar pseudonimais pasivadinę asmenys, liejantys pasipiktinimą ar raginantys nieko nedaryti. Turbūt tai realybė, kurios pakankamai daug ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje, ir Europoje, ir pasaulyje“, – mano meras.

Šią savaitę Klaipėdoje pradėti skiepyti 55 metų ir vyresni žmonės, o Vilnius jau kvies skiepytis 45 metų ir vyresnius. Kokie Klaipėdos planai leisti žemyn amžiaus kartelę?

„Ne mes esame arbitrai šioje sportinėje rungtyje, kam kokią kartelę kiek nuleisti, – juokavo V. Grubliauskas. – Arbitrai sėdi Vilniuje, ministerijoje. Kartelės aukštis turbūt labai priklauso nuo spalvos, kuria koronaviruso žemėlapyje nudažyta konkreti savivaldybė. Sodriai tiršta juoda spalva, kuria apteptas Vilnius, turbūt tiesiogiai ir lemia tą kartelės aukštį. Kada spalva yra gerokai šviesesnė, kartelė leidžiama gerokai lėčiau. Nepaisant to, labiausiai nesinori, kad nepanaudotos vakcinos gulėtų šaldytuvuose. Anksčiau ar vėliau vis tiek turėsime paskiepyti kiek įmanoma daugiau žmonių, tai aš už tai, kad kartelė kuo greičiau leistųsi žemyn visoje Lietuvoje.“             

Pasiskiepijo be reklamos ir filmavimo kamerų

Klaipėdos meras V. Grubliauskas jau pasiskiepijo, tačiau viešai, kaip kitų miestų merai ar didesni Lietuvos viršininkai, nesireklamavo ir su atsmaukta rankove nesifilmavo.

„Kokią pasiūlė šeimos gydytoja, tokią vakciną ir suleido. Tai buvo „Comirnaty“, rodos. Šią savaitę turėčiau antrą dozę gauti, tai būsiu pareigą atlikęs. Bet aš kažkaip tikrai nesiveržiu, kad būtų kameros aplink. Buvo toks prašymas informuoti žurnalistus, – šypsojosi V. Grubliauskas. – Bet šeimos gydytoja paskambino, pasakė, kad yra laisva vieta, o aš esu sąraše tų, kurie turi teisę skiepytis, tai suderinau laiką ir nuvažiavau. Ką turėjo, tą ir suleido, per daug nesirinkau.“

Meras prisipažino nenorėjęs reklamuotis socialiniuose tinkluose ar viešai filmuotis su atsmaukta rankove. „Mano toks požiūris. Aš tikrai nesižaviu tais vaizdais, kai duriama adata į raumenį. Man tai nekelia estetinio pasigėrėjimo. Kai skiepija nuo kitų ligų, kažkaip niekas nepuola nei filmuoti, nei fotografuoti, – šypsojosi V. Grubliauskas. – Aš tai vertinu kaip pilietinę prievolę, o ne kaip viešą veiksmą. Nors nesmerkiu tų, kurie tai daro viešai.“               

Kviečia darbuotojus pagal įstaigų pateiktus sąrašus

Klaipėdos m. savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė Alfa.lt sakė, kad uostamiestyje skiepijimas organizuojamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką bei atsižvelgiant į gaunamus vakcinos kiekius.

„Vilniuje ir Klaipėdoje naudojamos registravimo vakcinavimui sistemos yra vienodos. Šiuo metu Klaipėda sistemoje kviečia registruotis asmenis nuo 55 metų bei lėtinėmis ligomis sergančius gyventojus, taip pat sistema naudojama į prioritetines grupes įtrauktų darbuotojų registravimui, tačiau tokiu atveju kvietimą registruotis darbuotojas gauna e. laišku arba SMS žinute, registruotis kviečiami darbuotojai pagal įstaigų pakeiktus sąrašus. Iki šiol galimybių skiepyti ne prioritetinėms grupėms priklausančius asmenis neturėjome“, – sakė R. Perminienė.

Kur klaipėdiečiai, pavyzdžiui, vyresni nei 55 metų, gali operatyviai sužinoti, kad jau gali skiepytis skiepais, kurie liko tuo metu nepanaudoti? Kuriais kanalais pateikiama tokia operatyvi informacija, kad jau galima vykti į „gyvas eiles“? Alfa.lt duomenimis, dalis klaipėdiečių, kurie jau galėtų skiepytis, to nė nežino.

R. Perminienė teigė, kad sprendimas pradėti skiepyti klaipėdiečius nuo 55 metų priimtas šį pirmadienį, įvertinus tą dieną gautą kiekį naujų vakcinų. Esą tą pačią dieną ši informacija paviešinta savivaldybės sklaidos kanalais bei išplatinta žiniasklaidai.

„Informacija apie galimybę skiepytis taip pat skelbiama vakcinavimo sistemoje. Visais atvejais, kai kviečiama skiepytis nauja prioritetinė grupė arba organizuojama „gyva eilė“, informacija viešinama tiek savivaldybės sklaidos kanalais, tiek platinama žiniasklaidai, kviečiant skiepytis įvairių profesijų atstovus tiesiogiai kontaktuojama ir su darbovietėmis“, – teigė R. Perminienė.

Pasak jos, registracija skiepytis Klaipėdoje organizuojama, kad neatsitiktų taip, jog gyvoje eilėje kelias valandas stovėjęs klaipėdietis galiausiai sužinotų, kad jam laisvo skiepo nebeliko.

Anot Sveikatos skyriaus vedėjos, 55 metų ir vyresnių asmenų skiepijimas Klaipėdoje vykdomas pagal išankstinę e. registraciją, o gyvos eilės organizuojamos tik tada, kai matoma, jog yra pakankamas kiekis vakcinų.

Skiepija ir aplinkinių rajonų gyventojus, dirbančius uostamiestyje

Klaipėdoje dirba daug žmonių, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos rajone, Dauparuose, Dituvoje ir kitur. Ar Klaipėdos r. gyventojai gali registruotis skiepytis Klaipėdoje, jeigu jie dirba Klaipėdoje, pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uoste, bet jų gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos, Kretingos rajonuose ar Palangoje?

„Taip, gali vakcinuotis bet kur Lietuvoje. Tik, mūsų žiniomis, oficialioje statistikoje po vakcinacijos jie bus priskaičiuojami prie asmenų, vakcinuotų Klaipėdos rajone (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą)“, – paaiškino R. Perminienė.

Šiuo metu Klaipėdoje veikia du vakcinavimo centrai (Galinio Pylimo g. 3 ir Taikos pr. 76). Savo pacientų, kurie negali atvykti į vakcinacijos centrus, vakcinavimą vykdo ir privatūs pirminės sveikatos priežiūros centrai.

Gaudamas pakankamai vakcinų, Kaunas šią savaitę taip pat pradėjo skiepyti gyventojus, kuriems yra 55 metai ir daugiau.

Didesnį vakcinų kiekį praėjusią savaitę gavęs Vilnius šią savaitę planuoja pradėti skiepyti 45 metų ir vyresnius žmones. 

Klaipėdos rajonas gyvoms eilėms neturi atliekamų vakcinų

55 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupė šią savaitę pradėta skiepyti ir Klaipėdos rajone. Vis dėlto Klaipėdos rajono savivaldybė šiuo metu negauna tiek vakcinų dozių, kad galėtų organizuoti gyvas eiles.

„Didžioji dalis gaunamų vakcinų panaudojama antriems dūriams. Pasiskiepyti pirmuoju skiepu asmenis kviečia gydymo įstaigos pagal prioritetus bei užsiregistravusius skiepytis savivaldybės apklausoje“, – Alfa.lt teigė Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova.

Pirmąja vakcinos doze paskiepyti 12 975 asmenys, t. y. 20,72 proc. Klaipėdos rajono gyventojų.

Rajone įsteigta 10 skiepijimo centrų. Pasak E. Badalovos, eilės jose nesusidaro, nes kiekvienam asmeniui paskiriamas konkretus atvykimo laikas. Gyvos eilės principu skiepijimas anksčiau vyko rajono centre – Gargžduose, tačiau dėl didesnio registruojančių asmenų skaičiaus ar ilgo skiepijimo laiko gyventojų eilių esą nesusidarė.